Lėtinis skausmas

Lėtinis skausmas, tai ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis skausmas, kuris užsitęsia ilgiau nei ūmi liga ar trauma, bei trunkantis ilgiau nei 3-6 mėnesius ir trukdantis žmogui jo kasdieniniame gyvenime. Lėtinis skausmas gali būti pagrindinė liga arba egzistuoti kaip gretutinė patologija šalia kitos lėtinės ligos.

Plačiau apie lėtinį skausmą

Lėtinis skausmas gali būti silpnas arba labai stiprus, epizodinis ar nuolatinis, jis gali būti šiek tiek trukdantis arba visiškai luošinantis.

Lėtinio skausmo metu, signalai nervų sistemoje išlieka aktyvūs nuo keleto mėnesių iki kelių metų. Tai gali paveikti pacientą ne tik fiziškai, bet emociškai.

Dažniausi skausmo šaltiniai yra galvos skausmas, sąnarių skausmas, skausmas po traumų, nugaros skausmai. Kiti, retesnis lėtinio skausmo šaltiniai gali būti susiję su sausgyslių uždegimu, sinusų skausmu, riešo tuneliniu sindromu, pečių, pilvo, kaklo skausmu. Generalizuotas raumenų ar  nervų skausmas taip pat gali tapti lėtine patologija.

Lėtinio skausmo priežastimi gali tapti trauma arba infekcija, o gali būti ir gretutinė lėtinė besitęsianti liga. Nors kai kurie žmonės patiria skausmą ir be jokios akivaizdžios priežasties.

Prasta emocinė būklė taip pat gali padidinti skausmą. Nerimas, stresas, depresija, pyktis ir nuovargis veikia skausmą įvairiais sudėtingais būdais ir gali sumažinti natūralių, kūno gaminamų, nuskausminamųjų išskyrimą. Tokia emocinė būklė gali netgi padidinti medžiagų, stiprinančių skausmo pojūtį, išskyrimą ir taip sukurti pavojingą skausmo ciklą. Yra įrodymų jog stiprus skausmas gali slopinti imuninę sistemą ir taip pažeisti net paprasčiausius kūno gynybos mechanizmus.

Kadangi skausmo jutimas apima tiek kūną, tiek protą, gydymas apima ne tik biologinį ligos aspektą, bet ir psichologinį.

Lėtinio skausmo simptomai

Į lėtinio skausmo simptomus įeina:

  • Silpnas arba stiprus skausmas, kuris neišnyksta
  • Skausmas, kuris gali būti apibūdinamas kaip deginantis, perštintis, bukas, geliantis.
  • Jaučiamas diskomfortas, įsitempimas, vietos jautrumas ar kietumas.

Skausmą gali lydėti ir kiti simptomai, tokie kaip:

  • Nuovargis
  • Nemiga
  • Kasdieninio aktyvumo sumažėjimas ir padidėjęs poreikis poilsiui.
  • Susilpnėjęs imunitetas
  • Emocinės būklės pakitimai: bejėgiškumas, baimė, depresija, dirglumas, nerimas, stresas
  • Negalia

Diagnozavimas

Skausmas yra labai subjektyvus ir individualus pojūtis. Nėra objektyvių metodų pamatuoti skausmui ir nustatyti jo tikslią vietą. Todėl gydytojai skausmo tipą, vietą, pasireiškimą vertina pagal pačio paciento pasakojimą. Tikslus skausmo apibūdinimas, pavyzdžiui: tai bukas ar aštrus, nuolatinis ar epizodinis, deginantis ar perštintis, gali padėti gydytojui nustatyti skausmo priežastį. Šie apibūdinimai įeina į vadinamąją paciento „skausmo istoriją“, kuri surenkama per pirmą lėtinį skausmą patiriančio paciento ištyrimą.

Kadangi skausmo lokalizacija gali būti įvairi ir turėti skirtingas priežastis, pacientas ir gydytojas turi dirbti išvien tam, kad tiksliai nustatyti priežastis ir simptomus, bei būdą kaip numalšinti skausmą.

Nors moderni technologija ir gali padėti gydytojams suformuluoti diagnozę, gydymo planas yra individualiai parenkamas kiekvienam pacientui, norint pasiekti geriausių rezultatų. Pacientas, bei jo artimieji taip pat turi aktyviai dalyvauti gydyme.

Gydymas

Lėtinio skausmo gydymo tikslas yra sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją tam, kad pacientas galėtų grįžti į kasdieninę veiklą. Pacientai, bei gydytojai, turi daug pasirinkimo variantų gydant skausmą. Kai kurie yra labiau efektyvūs nei kiti. Koks bebūtų gydymo planas, reik turėti omenį, kad dažnai skausmas negali būti išgydomas, bet gali būti kontroliuojamas.

Dažniausi gydymo būdai:

Medikamentinis, akupunktūra, elektrinė stimuliacija, nugaros smegenų stimuliacija, nervų blokados, chirurginis gydymas. Mažiau invazyvūs gydymo būdai yra psichoterapija, relaksacijos terapija, grįžtamojo ryšio terapija, elgesio terapija. Kiti žmonės mėgsta išbandyti ir alternatyvios medicinos priemones, tokias kaip: tai chi, meditacija, akupunktūra, masažas ir panašias priemones. Taip pat yra specialių programų, mokančių pacientus savarankiškai suvaldyti skausmą, galvoti, veikti, priimti sprendimus, būti aktyviems nepaisant kankinančio skausmo