Parkinsono liga charakterizuoja ramybės būsenos tremoras, rigidiškumas, lėtumas ir sutrikusi pusiausvyra. Simptomams blogėjant, gali tapti sunku vaikščioti, kalbėti ir atlikti paprastas užduotis. Kiti susiję simptomai taip pat gali būti: depresija ir kitokie emociniai pasikeitimai, sunkumas ryjant, kramtant ir kalbant, problemos šlapinantis ir vidurių užkietėjimas, odos problemos, bei miego sutrikimai.

Pasauliniu mastu yra apie 5 milijonai sergančiųjų šia liga. Manoma, kad šis skaičius tik didės kartu su populiacijos vidutinio amžiaus didėjimu.

Pagrindinė priežastis Parkinsono ligos yra netekimas dopaminą gaminančių ląstelių, galvos smegenų branduolyje vadinamu – juodąją medžiaga. Dopaminas yra neuromediatorius, padedantis reguliuoti judėjimą. Nėra aiški ląstelių nykimo priežastis, bet manoma jog tai yra kombinaciją aplinkos ir genetinių faktorių.

Šiuo metu nėra jokio metodo išgydyti Parkinsono ligą, bet yra įvairių medicininių priemonių, kurios palengvina simptomus. Pagrindinis gydymas yra vaistais - levodopa, tai chemikalas, kuris smegenyse yra paverčiamas dopaminu. Nors  levodopa padeda didžiajai daugumai sergančiųjų Parkinsono liga, atsakas į gydymą yra individualus. Taip pat, ilgalaiką vartojant vaistus atsiranda banguojantis vaisto poveikis, vadinamas “on” ir “off” periodais, bei nevalingi savaiminiai judesiai, vadinami diskinezija. Šie šalutiniai poveikiai gali būti gana luošinantys ir riboja medikamentų efektyvumą vartojant juos ilgą laiką.

Gilioji smegenų stimuliacija (deep brain stimulation, DBS) buvo patvirtinta JAV maisto ir vaistų administracijos dar 1997 tremoro gydymui, o 2002m. gydyti motorinius simptomus susijusius su Parkinsono liga. Stimuliacija pacientams gali būti vienas iš būdų palengvinti simptomus, ligai progresuojant ar mažėjant vaistų efektyvumui. Nors tikslus veiksmo mechanizmas nėra žinomas, specialių taikinių smegenyse stimuliavimas gali sumažinti levodopos poreikį, taip pat sumažinant pašalinius poveikius. Giliųjų branduolių stimuliacija taip pat sumažina simptomų bangavimą, tremor, lėtumą ir eisenos problemas.

Yra manoma, kad 28% Parkinsonu sergančių žmonių kenčia nuo luošinančių motorikos sutrikimų, nepaisant optimalios medicininės pagalbos. Tokiems pacientams, chirurginė intervencija gali padėti sugrąžinti judesių plastiškumą, kurį mes visi priimame kaip garantą...

Plačiau apie Parkinsono ligą:

Parkinsono liga yra palaipsniui progresuojantis nervų sistemos sutrikimas. Kartais jis prasideda vos pastebimu rankos tremoru. Ir nors tremoras yra labiausiai žinomas Parkinsono ligos simptomas, liga taip pat sukelia sąstingį ir judesių sulėtėjimą. Pradinėse Parkinsono ligos stadijose, sergančiojo veidas gali būti šiek tiek sustingęs arba visai amimiškas, ligoniams einant nesiūbuoja rankos, jų kalba gali būti tyli ir neaiški. Ligai progresuojant simptomai sunkėja. Nors šiuo metu šios ligos išgydyti neįmanoma, yra vaistų galinčių pastebimai sumažinti simptomus, o kartais pacientams rekomenduojama operacija, kuri stimuliuoja tam tikras galvos smegenų sritis ir taip palengvina simptomus.

Priežastys

Parkinsono ligos metu, galvos smegenų ląstelės palaipsniui nyksta ir žūva. Dauguma simptomų atsiranda dėl žūties neuronų, kurie gamina cheminius signalus perduodančią medžiagą – dopaminą. Sumažėjus dopamino kiekiui smegenyse, sutrinka normalus smegenų aktyvumas, atsiranda Parkinsono ligos simptomai. Tiksli priežastis sukelianti šių ląstelių nykimą nėra žinoma, bet žinoma keletą faktorių, kurie gali turėti įtakos:

• Mokslininkai identifikavo specifinę genų mutaciją, kuri sukelia Parkinsono ligą, bet ši mutacija yra labai retai ir būdinga tik tais atvejais kai daug šeimos narių serga šia liga.

Nustatyta, kad kai kurios genų variacijos padidina polinkį sirgti Parkinsono liga, bet tikimybė sirgti Parkinsono liga turint šiuos genetinius markerius yra santykinai maža.

• Aplinkos veiksniai. Kai kurie toksinai ar aplinkos veiksniai didina riziką sirgti Parkinsono liga ateityje, tačiau tikimybė susirgti taip pat maža.

Mokslininkai taip pat atrodo daug pokyčių, atsirandančių žmonių sergančių Parkinsono liga, smegenyse. Nėra aišku kodėl vyksta šie pokyčiai. Į šiuos pokyčius įeina:

• Lewy kūnelių susikaupimas. Specifinės masės grūdelių susikaupimas neuronuose yra mikroskopinis Parkinsono ligos markeris. Šie grūdeliai vadinami - Lewy kūneliais. Tikima, kad Lewy kūneliai gali padėti surasti ligos atsiradimo priežastį.
• Alfa-sinukleinas. Nors Lewy kūneliuose randama daug įvairių cheminių junginių, mokslininkai mano, kad alfa-sinukleinas, kuris yra plačiai paplitęs organizmo baltymas, vaidina pagrindinį vaidmenį kūnelių susiformavime. Jis randamas visuose Lewy kūneliuose, tokioje būsenoje, kurios ląstelės negali suskaldyti. Šiuo metu tai yra vienas pagrindinių taikinių Parkinsono ligos tyrimuose.

Rizikos veiksniai:

• Amžius. Jauni suaugę retai suserga Parkinsono liga. Dažniausiai liga prasideda vidutinio arba senyvo amžiaus žmonėms, o rizika susirgti didėja su amžiumi. Vidutinis ligos pradžios amžius yra 60 metų.
• Rizika susirgti, padidėja turintiems artimą giminaitį sergantį Parkinsono liga. Tačiau rizika yra labai maža, nebent giminėje yra daug šia liga sergančių žmonių.
• Vyrai Parkinsono liga suserga dažniau nei moterys.
• Nuolatinis sąlytis su herbicidais ir pesticidais šiek tiek didina riziką susirgti Parkinsono liga.

Simptomai

Parkinsono ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo paciento. Pirmieji simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi. Dažniausiai pirmieji požymiai apima vieną kūno pusę, ir išlieka blogesnis toje pusėje, net liga apėmus abi puses. Į simptomus įeina:

• Drebulys, virpėjimas, dažniausiai prasideda galūnėse, dažniausiai vienoje plaštakoje ar piršte. Kartais galima pastebėti nykščio ir rodomojo piršto trynimą pirmyn ir atgal, vadinamąjį „popieriuko-sukimo“ ženklą. Pagrindinis Parkinsono ligos ženklas yra tremoras ramybės metu, kai kūnas yra atpalaiduotas.
• Sulėtėję judesiai (bradikinezija). Laikui bėgant sergantieji Parkinsono liga praranda gebėjimą judėti, sulėtėja jų judesiai, paprastos užduotys tampa sudėtingos ir reikalaujančios daug laiko. Sumažėja žingsniai, pasidaro sunku atsistoti iš sėdimos pozicijos. Ligoniai gali vilkti pėdas einant, kas dar labiau apsunkina vaikščiojimą.
• Raumenų rigidiškumas. Sustingimas gali apimti bet kuriuos kūno raumenis. Kartais raumenų rigidiškumas gali riboti judesius ir sukelti skausmą.
• Pakitusi laikysena ir pusiausvyra. Parkinsono ligos metu pakinta laikysena, ligoniai tampa susikūprinę, palinkę į apačią. Sutrinka jų pusiausvyra, pastumti ar užkliuvę, jie lengvai pargriūna.
• Automatinių judesių išnykimas. Sergantieji Parkinsono liga praranda gebėjimą atlikti automatinius nesąmoningus judesius, tokius kaip mirksėjimas, šypsojimasis, rankų siūbavimas einant.
• Kalbos pokyčiai. Pakinta sergančiųjų kalba, ji tampa tylesnė, švelnesnė, greitesnė, neaiški. Atsiranda dvejojimas prieš tarimą, kalba tampa labiau monotoniška, išnyksta intonacija.
• Rašybos pokyčiai. Rašyti tampa sunkiau ir raštas pasidaro smulkus.

Komplikacijos

Parkinsono liga dažnai sukelia papildomas komplikacijas vėlesnėse ligos stadijose, kurioms taip pat reikia gydymo:

• Sunkumas mąstant. Vėlesnėse stadijose gali pasidaryti sunkiau mąstyti, atsirasti į demenciją panašių kognityvinių sutrikimų. Gydymas paprastai nėra veiksmingas gydant tokias kognityvines problemas.
• Depresija ir kiti emociniai pasikeitimai. Žmonėms sergantiems Parkinsono liga gali pasireikšti depresija. Gydymas skirtas depresijai gali palengvinti susitaikymą ir su kitais sunkumais, iškylančiais sergant Parkinsono liga. Gydytojai gali skirti gydymą ir dėl kitų ligos metu atsirandančių emocinių sutrikimų: baimės, nerimo, išnykusios motyvacijos.
• Rijimo problemos. Ligai progresuojant gali atsirasti sunkumų ryjant, todėl burnoje susikaupia seilės. Dėl seilių susikaupimo atsiranda seilėtekis.
• Miego sutrikimai. Žmonėms sergantiems Parkinsono liga dažnai atsiranda miego sutrikimai, jie dažnai keliasi nakties metu, nubunda anksti ryte arba miega dienos metu.
• Šlapinimosi sutrikimai. Parkinsono liga gali sukelti šlapinimosi sutrikimų. Ligoniams gali būti sunku pasišlapinti arba jie gali nelaikyti šlapimo.
• Dėl sulėtėjusios žarnyno veiklos, Parkinsono ligos metu, dažnai atsiranda vidurių užkietėjimas.

Taip pat gali pasitaikyti: kraujospūdžio sumažėjimas, sutrikusi uoslės funkcija, nuovargis, lėtinio skausmo sindromas, seksualinė disfunkcija.

Diagnostika

Nėra jokių specifinių testų diagnozuoti Parkinsono ligai. Neurologai diagnozuoja Parkinsono ligą remdamiesi pacientų ligos istorija, simptomais, bei neurologiniu ištyrimu. Kartais laboratoriniai, bei radiologiniai tyrimai gali būti naudojami kitų ligų atmetimui. Radiologiniai tyrimai ne visuomet būna naudingi diagnozuojant Parkinsono ligą. Kai kada pacientams gali būti skiriamas gydymas karbidopa-levodopa, esant ryškiam pagerėjimui – diagnozuojama Parkinsono liga. Parkinsono ligos diagnozavimas kartais užtrunka. Gali prireikti kelių apsilankymų pas neurologą ir ilgalaikio simptomų, bei jų progresavimo sekimo, kol būna diagnozuojama Parkinsono liga.

 

Gydymas

Šiuo metu Parkinsono liga negali būti išgydyta, tačiau yra medikamentų, kurie gali ženkliai sumažinti simptomus ir pagerinti jų kontrolę. Vėlesnėse stadijose rekomenduojamas chirurginis gydymas. Taip pat patariama pakeisti gyvenimo būda, rekomenduojamos pastovios aerobinės treniruotės. Kartais skiriama kineziterapija pusiausvyrai treniruoti, bei tempimo pratimai. Logopedai gali padėti jeigu atsiranda kalbos problemų.

Žmonių sergančių Parkinsono liga dopamino koncentracija smegenyse yra mažesnė, tačiau dopamino skirti tiesiogiai negalima, nes jis nepatenka iš kraujo į smegenis. Vaistai skirti Parkinsono ligos gydymui didina dopamino kiekį arba yra jo pakaitalas. Jie sumažina tremorą, bei palengvina ligonių judėjimą.  Pradžioje jaučiamas ženklus pagerėjimas, tačiau vėliau, ligai progresuojant, vaistų poveikis silpnėja, tampa nebetoks pastovus, nors ir suteikia pakankamą simptomų kontrolę.

Pats efektyviausias vaistais Parkinsono ligai gydyti yra levodopa. Levodopa tai natūralus organizmo cheminis junginys, kuris lengvai patenka iš kraujo į smegenis ir ten yra paverčiamas dopaminu. Levodopa skiriama kartu su karbidopa (Rytary, Sinemet), kuri apsaugo nuo ankstyvo levodopos virtimo dopaminu, šiai dar nepasiekus galvos smegenų. Su laiku levodopos poveikis sumažėja, atsiranda bangavimas, vadinami „on“ ir „off“ periodai. Vartojant levodopą didelėmis dozėmis atsirandi nevalingi judesiai, vadinami diskinezija. Tuomet reikia sumažinti dozę arba koreguoti vaistų vartojimo laiką.

Yra papildomų vaistų skiriamų kartu su levodopa, kurie prailgina dopamino gyvavimo laiką smegenyse arba yra jo analogai, tai: dopamino agonistai, MAO-B inhibitoriai, COMT inhibitoriai, anticholinerginiai vaistai, amantadinas. Šie vaistai gali būti naudojami sušvelninti „on“ ir „off“ periodams, bei prailginti levodopas veikimą. Tačiau jie taip pat turi sunkių šalutinių poveikių

Chirurginis Parkinsono ligos gydymas, taikant giliąją smegenų stimuliaciją  (GSS) yra pažangiausias Parkinsono ligos gydymo būdas, kuomet medikamentinio gydymo nebepakanka kontroliuoti simptomams. Šios procedūros metu elektrodai yra implantuojami į tam tikras zonas smegenyse ir sujungiami su neurostimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Stimuliatorius siunčia elektrinius impulsus į smegenis, kurie sumažina Parkinsono ligos simptomus. Stimuliatoriaus nustatymai vėliau gali būti keičiami nuotalinio rankiniu valdymo pultu. Ši procedūra turi tam tikrą riziką susijusią su galvos smegenų chirurgija. Kai kuriems pacientams pasitaiko komplikacijų, dėl kurių tenka stimuliatorių pašalinti arba pakeisti jo nustatymus. Ši operacija dažniausiai taikoma vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose, kai nėra pakankamo gydymo levodopa atsako. GBS yra efektyvi norint sukontroliuoti didelį levodopos poveikio bangavimą, sumažinti jos dozę, bei levodopos sukeliamus nevalingus judesius.GSS sumažina tremorą, rigidiškumą, bei judesių sulėtėjimą. Tačiau GSS, apart tremoro, neveikia tų simptomų, kurie neturi atsako ir į levodopą. Ir nors giliosios smegenu stimuliacijos nauda gydant Parkinsono liga yra didelė, ji nesustabdo ligos progresavimo.