Nugaros skausmą per savo gyvenimą patiria daugiau negu 80% populiacijos. Dažniausiai jį sukelia įprastos priežastys, tokios kaip raumenų patempimas, sužalojimas ar raumenų nuovargis. Juosmens skausmo priežastimi gali būti bet kuri apatinėje nugaros dalyje esančių, tarpusavyje susijusių struktūrų – nugaros raumenys, nervai, kaulai, tarpslankstelinis diskas, raiščiai. Dažniausi skausmo  šaltiniai yra:

• Didelių nervų šaknelių, esančių apatinėje nugaros dalyje ir įnervuojančių kojas, dirginimas.
• Mažesnių nervų, įnervuojančių apatinę nugaros dalį, dirginimas.
• Tiesiamojo nugaros raumens patempimas.
• Kaulų, raiščių arba sąnarių pažeidimas.
• Tarpslankstelinio disko degeneracija.

Dirginimas arba pažeidimas bet kurios iš šių struktūrų gali sukelti juosmeninės nugaros dalies skausmą arba skausmą, kuris plinta arba pasireiškia kitose kūno dalyse. Dauguma apatinės nugaros problemų taip pat sukelia ir nugaros raumenų spazmą, kuris taip pat gali sukelti stiprų skausmą ir negalią. Nors juosmens skausmas yra labai dažnas, jo simptomai ir sunkumas smarkiai skiriasi. Paprastas apatinių nugaros raumenų patempimas gali sukelti nepakeliamą skausmą, kuris gali priversti žmogų atvykti į skubios pagalvos skyrių, tuo tarpu tarpslankstelinio disko degeneracija gali sukelti tik nedidelį, protarpinį diskomfortą. Simptomų atpažinimas ir tikslios diagnozės nustatymas yra pirmasis žingsnis link efektyvaus skausmo malšinimo. Kai kurios skausmo priežastys dažniau pasitaiko jaunesnių individų tarpe, o kai kurios labiau paplitusios tarp vyresnių. Žmonėms tarp 30-60 metų skausmą dažniausiai sukelia tarpslanktelinio disko išvarža arba degeneracija, bei raumenų patempimas. Vyresnio amžiaus žmonėms, virš 60 metų, skausmo priežastis dažniausiai yra susijęs su sąnarių degeneracija, osteoartritu, stuburo kanalo stenoze ar kompresiniais lūžiais.

Ypatingas dėmesys ir skubi medicininė pagal turėtų būti teikiama tais atvejais jeigu kartu su nugaros skausmu yra pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, nepaaiškinamas svorio kritimas, ženklus kojų jėgos sumažėjimas, staigus šlapimo arba išmatų nelaikymas ar negalėjimas pasišlapinti/pasituštinti, nepakeliamas pilvo srities skausmas.

Plačiau apie kai kuriuos juosmens skausmo simptomus ir jų priežastis

Nugaros raumenų patempimas – raumenų arba raiščių patempimas yra viena iš dažniausių ūmaus juosmens skausmo priežasčių. Sunkių daiktų kėlimas, sukimasis arba staigūs judesiai gali sukelti raumenų ar raiščių išsitempimą ir mikroskopinius plyšimus. Dažniausi požymiai ir simptomai: stiprus ar bukas vidutinio stiprumo skausmas, kuris prasideda po kažkokios veiklos, staigaus judesio ar keliant sunkų daiktą; skausmas, kuris lokalizuojasi kirkšnyse, sėdmenyse, viršutinėje šlaunies dalyje ir retai pasiekia kelią; bukas skausmas; raumenų spazmas; vietinis skausmas prisilietus; skausmas, trukdantis judėti, netgi trukdantis vaikščioti ar stovėti.

Tarpslankstelinio disko išvarža – išvarža spaudžia stuburo kanale esančias nervų šakneles ir sukelia skausmą arba tirpimą, kuris plinta sėdimuoju nervu į sėdmenis, kojas ir pėdas. Išvaržai yra būdinga išialgija (sėdimojo nervo skausmai). Tipiniais atvejais skausmas yra nuolatinis, dažniausiai jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, sėdmenyje arba kojoje. Kojoje skausmas gali būti netgi stipresnis negu juosmenyje. Dažnai skausmas sustiprėja ilgai stovint ar sėdint ir susilpnėja vaikštant. Skausmas dažniausiai stiprus, deginantis, gali būti lydimas kojos arba pėdos silpnumo, tirpimo, negalėjimu pajudinti galūnės, šlubavimo.

Tarpslanstelinio disko degeneracija – disko degeneracija gali pasireikšti netgi jauniems, 20 metų mažiaus, pacientams. Kai tarpslankstelinis diskas pradeda irti, jo pažeidimas sukelia uždegimą ir nedidelį stuburo nestabilumą, kurie sukelia skausmą, raumenų spazmus ir kartais išialgiją. Dažniausi simptomai ir požymiai yra: mažo stiprumo skausmas su nepakeliamo skausmo epizodais ir raumenų spazmai, kurie trunka nuo kelių dienų iki mėnesio; lėtinis skausmas, kuris gali būti nuo vos jaučiamo iki nepakeliamo; skausmas sustiprėjantis sėdint; vaikščiojimas ar bėgiojimas toleruojamas labiau nei sėdėjimas ar stovėjimas; skausmą sumažina pozicijų kaitaliojimas.

Kryžkaulinis klubakaulio sąnario ligos – šio sąnario ligos arba disfunkcija gali atsirasti tuomet, kai yra per didelis arba per mažas judėjimas kryžkauliniame klubakaulio sąnaryje. Šis sąnarys yra stuburo apačioje, abiejose pusėse tarp kryžkaulio ir dubenkaulių. Dažniausi simptomai ir požymiai yra: juosmeninės dalies skausmas, kartu su sėdmens arba kirkšnių srities skausmu; skausmas dažniausiai bukas; skausmas gali būti jaučiamas ir klubuose ar šlaunyse; skausmas sustiprėja sėdinti, sumažėja atsigulus; pozicijų kaitaliojimas dažnai sumažina skausmą.

Spondiloartrozė – tai yra degeneracinė liga, kurios metu pažeidžiama kremzlė esanti stuburo slankstelių sąnarių. Pradžioje simptomai gali būti trumpalaikiai, bet vėliau, ligai progresuojant, gali sukelti nuolatinį skausmą juosmenyje, išialgiją. Dažniausi simptomai ir požymiai: juosmens skausmas ir sąstingis, kuris stipriausias yra rytais ir vakarais; skausmas pažadinantis iš miego; jautrumas liečiant pažeidimo vietą; bukas ir tempiantis skausmas, kuris sustiprėja ilgo aktyvumo metu; sąstingis ir lankstumo praradimas.

Stuburo kanalo stenozė – stuburo kanalo stenozė gali suspausti nervą jo išėjimo vietoje. Stovėjimas, arba normalus ėjimas, padidina nervo spaudimą ir sukelia kojų skausmą. Dažniausi simptomai: kojų skausmas, kuris dažniausiai atsiranda vaikštant ir stovint; juosmens skausmas sumažėja atsisėdus; simptomai banguoja nuo silpnai išreikštų iki stipriai išreikštų; simptomai vystosi iš lėto; silpnumas, tirpimas ar jutimų sutrikimas, kuris plinta iš apatinės nugaros dalies į sėdmenis ir koją.

Kompresinis lūžis – šio lūžio metu atsiranda staigus nugaros skausmas. Dažniausiai jis pasireiškia vyresniems žmonėms, virš 50 metų, moterims po menopauzės, po ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo. Žmonėms sergantiems osteoporozę, netgi nedidelė spaudimo jėga, pavyzdžiui – čiaudėjant, gali sukelti kompresinį lūžį. Dažniausi simptomai ir požymiai: staigi skausmo pradžia; stovėjimas arba vaikščiojimas sustiprina skausmą, o gulėjimas ant nugaros jį sumažina; ūgio sumažėjimas; sumažėjas lankstumas, atsiradusios deformacijos.

Nepavykusios nugaros operacijos sindromas – šis sindromas apima pacientų grupę, kuriems pasireiškia naujas arba išliko skausmas po stuburo operacijų dėl nugaros arba kojų skausmo. Po operacijos skausmas gali sumažėti, bet išlikti arba netgi sustiprėti, dėl randinio audinio susidarymo aplink nervų šakneles, bei raumenų spazmo. Šis sindromas nurodo išlikusį skausmą po operacijos ir jokiu būdu nereiškia jog operacija buvo atlikta blogai. Tyrimai rodo, jog nepavykusios operacijos sindromo dažnis yra 20-40%, tačiau manoma, kad iš tikro jis yra didesnis dėl pakartotinų operacijų ir tam tikrų būklių, kurios yra dažnesnės regionuose, kuriuose stuburo operacijos atliekamos dažnai.

Juosmens skausmo diagnostika

Juosmens skausmo priežasties diagnostika gali būti sudėtinga, kadangi skausmą gali sukelti ne viena struktūra. Diagnozuojant skausmą yra svarbu jo lokalizacija, stiprumas ir tipas, taip pat kada atsirado skausmas, kokios veiklos metu, kokia pozicija palengvina, o kokia sustiprina skausmą. Juosmens skausmas klasifikuojamas į tris grupes:

• Ašinį apatinės nugaros dalies skausmą. Tai pats dažniausias tipas, jis pasireiškia tik apatinėje nugaros dalyje ir neplinta nei į sėdmenis, nei į kojas. Skausmas gali būti tiek aštrus, tiek bukas. Taip jis gali būti pakankamai stiprus, kad trikdytų kasdieninę žmogaus veiklą, vaikščiojimą, stovėseną. Jis dažniausiai sustiprėja fizinės veiklos metu ar tam tikroje pozicijoje (pavyzdžiui – ilgai sėdint), o jį paprastai palengvina poilsis. Dažniausiai tai ūmus skausmas, kuris trunka trumpai ir praeina per 6-12 savaičių, tačiau gali trukti ilgiau ir tapti lėtiniu skausmu.
• Juosmeninę radikulopatiją. Tai antras pagal dažnumą tipas. Jį sukelia sėdimojo nervo šaknelių kompresija, skausmas dažnai stipresnis kojose, nei nugaroje. Skausmas, jutimo sutrikimai, silpnumas, tirpimas pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, gali apimti tik pėdą, koją, sėdmenis arba skaudėti koją per visą ilgį.
• Plintantis juosmens skausmas. Šis tipas pasireiškia juosmens skausmu, kuris plinta į kirkšnis, sėdmenis, viršutinę šlaunų dalį, bet retai pasireiškia žemiau kelio. Pacientai dažnai apibūdina skausmą kaip nestipru, buką, kintančio intensyvumo. Šis skausmas yra panašus į ašinį skausmą ir yra gydymas panašiai.

Skausmo klasifikacija yra svarbi parenkanti tinkamą gydymo planą. Pavyzdžiui, kai kuriems radikulopatinio skausmo atvejams, galima pritaikyti specialius tempimo pratimus, kurių metu sustabdomas skausmo plitimas sėdimuoju nervu ir jis grąžinamas į savo kilmės vietą.

Jeigu skausmas yra ypatingai stiprus ir ilgai trunkantis (daugiau nei 6-12 savaičių), priežasčiai nustatyti naudojami specialūs diagnostiniai metodai: rentgeną, kompiuterinė tomografija, kompiuterinė tomografija su mielograma, magnetinio rezonanso tomografija. Dažniausiai priežastis nustatoma pagal paciento skundus ir fizinį ištyrimą, o anksčiau išvardyti tyrimo metodai naudojami tik diagnozei patikslinti ar atmesti infekcijai ir navikams.  Taip pat kartais pasitaiko tokių situacijų, kai negalima nustatyti jokios anatominės skausmo priežasties. Tokiu atveju skausmo priežastis lieka neaiški, tačiau pacientams vis tiek reikalingas gydymas. 

Juosmens skausmo gydymas

Juosmens skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, jo tipo ir stiprumo. Dauguma pacientų patiriančių juosmeninės dalies nugaros skausmą pasveikta per 6 savaites, o į gydymą dažniausiai įeina fiziniai pratimai. Jeigu skausmas išlieka arba sustiprėja gali prireikti ir chirurginės intervencijos.    

 Jeigu nėra indikacijų chirurginei intervencijai taikomas konservatyvus gydymas. Svarbu yra poilsis, kurio metu gyja pažeisti audiniai ir netgi nervai. Karščio ar šalčio kompresai taip pat veiksmingai mažina skausmą daugeliu atveju, sumažindami uždegimą. Taikomas ir medikamentinis gydymas, įvairiais receptiniais ir nereceptiniais analgetikais, sumažinančiais skausmą. Sudėtingais atvejais taikomos epidūrinės steroidinių vaistų injekcijos. Taip pat gydymui labai svarbu apatinės nugaros dalies stiprinimo pratimai, kineziterapija, kartais padeda stuburo manipuliacijos.

Esant indikacijoms ar neveiksmingam konservatyviam gydymui atliekamos chirurginės stuburo operacijos. Išialgijos gydymui atliekamos laminektomijos ir mikrodisektomijos operacijos, atliekamos stuburo tvirtinimo operacijos nestabilumui gydyti. Lėtinio skausmo, neaiškios kilmės skausmo, nepavykusios stuburo operacijos atvejais būna veiksminga nugaros smegenų stimuliacijos operacija. Jos metu implantuojami nedideli elektrodai ir stimuliatorius, panašus į širdies stimuliatorių, kurie siunčia silpnus signalus į nervines struktūras ir taip malšina skausmą.