Pacientų, sergančių klinikine depresija, neigiama nuotaika ir emocijos ženkliai sutrikdo normalų funkcionavimą ir malonią veiklą. Ši liga gali turėti ne vieną priežastį, įskaitant ir genetinį polinkį, bei ilgai trunkantį didelį stresą. Galvos smegenų tomografijos duomenys atskleidė, kad žmonės, sergantys depresija, turi pakitimų srityse atsakingose už nuotaiką, mąstymą, miegą, apetitą ir elgesį. Dauguma depresijos atvejų sėkmingai gydomi medikamentais ir psichoterapija. Sunkiais atvejais gali prireikti sudėtingesnės intervencijos. Kai kuriais atvejais, kai efektyvios konservatyvios priemonės, gali padėti giliųjų branduolių stimuliacija, daugkartinė transkranialinė magnetinė stimuliacija ar nervo klajoklio stimuliacija

Plačiau apie depresiją

Depresija tai nuotaikos sutrikimas, kuris sukelia nuolatinę liūdną nuotaiką ir interesų praradimą. Šis sutrikimas paveikia savęs suvokimą, mąstymą, elgesį ir gali sukelti daug emociniu ir fiziniu problemų. Depresija gali sutrukdyti kasdieninę veiklą, sergantiems gali atrodyti, kad gyvenimas nieko vertas. Depresija tai daugiau negu liūdna nuotaika, tai liga reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Tačiau sergantieji pasijunta geriau vartojant medikamentus, lankant psichoterapiją ar abu.

Simptomai

Dažniausiai žmonės patiria kelis depresijos epizodus, nors depresija gali pasitaikyti ir vieną kartą gyvenime. Šių epizodų metu simptomai pasitaiko kasdien ir trunka visą dieną:

• Liūdna nuotaika, graudi nuotaika, tuštumo jausmas, neviltis.
• Pykčio protrūkiai, dirglumas ir pyktis dėl smulkmenų.
• Interesų ar pasitenkinimo normaliuose dienos veiklose praradimas, tokiuose kaip seksas, hobiai ar sportas.
• Miego sutrikimai, gali būti tiek nemiga, tiek per didelis mieguistumas.
• Nuovargis, energijos trūkumas, todėl reikia daug valios atlikti net mažiausioms užduotims.
• Apetito pokyčiai – dažniausiai pasitaiko apetito praradimas ir svorio netekimas, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti padidėjęs noras valgyti ir svorio prieaugis.
• Nerimas, ažitacija ir nerimastingumas
• Sulėtėjęs mąstymas, kalba ir kūno judesiai.
• Kaltės, nepilnavertiškumo jausmas, susifokusavimas į praeities klaidas, savęs kaltinimas dėl dalykų už kuriuose žmogus nėra atsakingas.
• Sunkumas susikoncentruojant, priimant sprendimus ir suprastėja atmintis.
• Mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti.
• Nepaaiškinami fiziniai sutrikimai kaip nugaros skausmas ar galvos skausmas.

Pacientams sergantiems depresija, simptomai dažniausiai yra pakankamais sunkūs, kad sutrikdytų kasdieninę veiklą darbe, mokykloje, socialinius santykius. Kai kurie gali jaustis tiesiog labai nelaimingi be jokios priežasties.

Priežastys

Nėra tiksliai žinoma kas sukelia depresiją. Kaip ir daugumos psichiatrinių ligų atveju, gali būti reikšmingas kelių faktorių poveikis:

• Biologiniai pokyčiai. Yra duomenų, kad žmonės sergantys depresija turi biologinių pokyčių smegenyse. Šių pokyčių reikšmingumas kolkas nėra žinomas, bet ateityje gali padėti nustatyti depresijos priežastį.
• Galvos smegenų cheminio aktyvumo pokytis. Neurotransmiteriai yra natūralūs cheminiai junginiai smegenyse, kurie gali turėti įtakos depresijai. Yra atlikta studijų, kurių rezultatai parodė, kad neurotransmiteriai ir jų poveikos elektronų tinklams yra susiję su nuotaikos stabilumu, todėl jų vaidmuo depresijos atveju gali būti ypatingai svarbus.
• Organizmo hormonų balanso pokyčiai gali tapti depresijos priežastimi. Hormonų pokyčiai gali būti sukelti nėštumo, gimdymo, menopauzės, skydliaukės ligų ir kitų ligų.
• Žmonėms, kurių kraujo giminaitis sirgo depresija yra dažnesnė. Šiuo metu yra tiriami genai, kurie galėtų būti susiję su depresija.

Diagnozavimas

Depresija diagnozuojama įvairiais tyrimais ir testais, kurie padeda atmesti kitas problemas, kurios galėtų sukelti panašius simptomus. Fizinis ištyrimas – padeda aptikti fizines ligas, kurios galėtų sukelti depresiją. Laboratoriniai tyrimai yra naudingi atmetant hormoninius sutrikimus. Psichologinis įvertinimas padeda suformuluoti galutinę diagnozę remiantis paciento simptomais, elgesiu, jausmais, mintimis, bei tam tikrais specialiais depresijos kriterijais.

Gydymas

Daugumai žmonių efektyvus yra medikamentinis gydymas, bei psichoterapija. Kadangi yra daug antidepresantų rūšių, kartais užtrunka kol parenkama tinkamas vaistas ar jų derinys, todėl gali prireikti keletos savaičių kol pasireikš medikamentinio gydymo efektas. Psichoterapija gali padėti pacientams prisitaikyti prie krizės ir ištikusių sunkumų, identifikuoti negatyvias mintis ir jas pakeisti pozityviomis, rasti geresnį būdą spręsti problemoms ir panašiai.

Rezistentiškos, medikamentiniam gydymui atsparios depresijos atvejais galima pasirinkti labiau invazyvias priemones, tokiaus kaip elektrokonvulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Giliųjų branduolių stimuliacija taip pat gali būti vienu iš gydymo metodų .

Giliųjų smegenų stimuliacija ir depresija

Gilių smegenų stimuliacija (GSS) dažniausiai naudojama gydant Parkinsono ligą, bet puikūs rezultatai gaunami ir šį metodą naudojant rezistentiška įprastam gydymui depresija sergantiems pacientams. Šios procedūros metu maži elektrodai yra implantuojami galvos smegenų zonoje atsakingoje už nuotaiką. Ši procedūra pradėta atlikinėti 1980 metais, tačiau vis dar laikoma reta operacija. Nors ilgalaikio teigiamo efekto tikimybė dar nėra visiškai įvertinta, kai kurie gydytojai rekomenduoja GBS kaip alternatyvą pacientams, kurių depresijos gydymas kitomis priemonėmis neveiksmingas.

Operacijos metu gydytojai chirurgiškai implantuoja mažus elektrodus į nucleus accumbens sritį galvos smegenyse, ši zona yra atsakinga už dopamino ir serotonino atpalaidavimą, motyvaciją ir nuotaiką. Elektrodai yra sujungiami su neurostimuliatoriumu implantuotu po raktikauliu ir siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis. Signalai, kurie dažniausiai yra siunčiami pastoviai, 24 valandas per dieną, blokuoja pakitusį neuronų elektrinį aktyvumą ir grąžina smegenų „metabolizmą“ į buvusią pusiausvyros būseną. Neurostimuliatorius gali būti programuojamas ir kontroliuojamas rankiniu nuotolinio valdymo pultu.

Nors nėra tiksliai žinoma, kodėl elektriniai signalai padeda smegenims sugrįžti į buvusią pusiausvyros būseną, procedūra pagerina pacientų nuotaiką ir suteikia pilnavertiškumo ir ramybės jausmą.

GSS yra tinkamas pasirinkimas pacientams su lėtine ir gydymui rezistentiška depresija. Tačiau rekomenduojama papildomi psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kursai prieš renkantis GSS, kadangi tai invazyvi chirurginė procedūra, susijusi su tam tikra galvos smegenų operacijos komplikacijų rizika, bei gana naujas gydymo būdas.