Migrena

Migrena

            Apie 12 iš 100 žmonių patiria galvos skausmus, primenančius migreną, kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu, o migrenos simptomų aprašymai siekia net antikos laikos. Romos imperijos laikas gydytojas-filosofas Galenas rekomenduodavo panaudoti rajos sukeliamą elektros šoką gydyti migrenai. O migrenos sukeliamas vizualines auros pirmasis jau prieš 6000 metų aprašė Hipokratas. Migrena savo pobūdžiu skiriasi nuo įprastinio įtampos galvos skausmo, kurie sukeliami raumenų įsitempimo aplink pečius, kaklą, skalpą. Migrenos priepuolių metu dažniausiai pasireiškia pulsuojantis galvos skausmas, kuris būna vienoje galvos pusėje ir trunka nuo 4 valandų iki kelių dienų. Migrena taip pat gali sukelti regėjimo pokyčius, pykinimą, vėmimą, jautrumą šviesai ir garsui. Apie 6% vyrų ir 18% moterų serga migrena, ja taip pat suserga apie 10-15% vaikų iki 18 metų amžiaus. Ši liga apsunkina kasdieninę veiklą, o sukeliamo skausmo stiprumas varijuoja nuo vidutinio iki nepakeliamo.

Simptomai

            Migrena dažnai prasideda vaikystėje, paauglystėje ar jauniems suaugusiems. Migrena gali turėti keturias stadijas, tačiau ligonis gali ir nepatirti visų stadijas. Į stadijas įeina: prodromas, aura, priepuolis ir liekamųjų efektų stadija.

Prodromas

            Prodromas pasireiškia viena ar keletą dienų prieš migrenos priepuolį. Jo metu galima pastebėti subtilius pasikeitimus, kurie signalizuoja apie gresiančią migrenos ataką. Tai gali būti:

  • Konstipacija
  • Depresija
  • Sustiprėjęs alkio jausmas
  • Hiperaktyvumas
  • Dirglumas
  • Kaklo raumenų įtampa
  • Nenumaldomas žiovulys

Aura

            Aura gali pasireikšti tiek prieš migrenos priepuolį, tiek jo metu. Tai yra nervų sistemos sukelti simptomai, kurie dažniausiai susiję su regėjimo sutrikimais, tokiais kaip šviesų mirkčiojimas. Kartais aura gali būti susijusi su lietimo pojūčio, judesių ar kalbos sutrikimais. Dauguma žmonių patiria migreną be auros. Retesnė yra aura, kurios metu nusilpsta galūnės. Paprastai auros simptomai iš pradžių būna nežymūs, o vėliau palaipsniui stiprėja per keletą minučių ir trunka nuo 20 iki 60 minučių. Aurų pavyzdžiai:

  • Vizualiniai fenomenai, kaip įvairių formų, šviesių dėmių ir blyksnių regėjimas
  • Regėjimo praradimas
  • Adatėlių ar skruzdėlyčių bėgiojimo pojūtis rankose ir kojose
  • Kalbos problemos

 Priepuolis

Negydant, migrena dažniausia trunka nuo 4 iki 72 valandų, bet priepuolio trukmė skiriasi kiekvienam pacientui individualiai. Migrenos priepuoliai gali kartotis keletą kartų per mėnesį arba rečiau. Į atakos metu patiriamus simptomus įeina:

  • Skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse
  • Pulsuojantis ar tvinkčiojantis skausmas
  • Jautrumas šviesai, garsams, kartais kvapams
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Neryškus matymas
  • Galvos svaigimas, kartais pacientas gali nualpti

 

Liekamųjų reiškinių stadija

Paskutinė stadija seka iškart po migrenos priepuolių. Jos metu pacientai jaučiasi išsunkti, pavargę. Nors yra atvejų, kai pacientai teigia jaučiantys nedidelę euforiją. Taip pat gali atsirasti tokios komplikacijos kaip lėtinė migrena, kai ji trunka ilgiau nei 15 dienų. Migreninė būklė, kai galvos skausmas nesiliauja tris dienas. Persistuojanti aura arba ištikti migreninis insultas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

            Nėra daug žinoma apie tai kas sukelia migreną, tikėtina, kad jos priežastis yra tiek genetiniai, tiek aplinkos faktoriai. Migreną gali sukelti pasikeitimai smegenų kamiene ir jo sąveikoje su trišakiu nervu ir pagrindiniu skausmo keliu. Neurotransmiterių disbalansas, kurio metu sumažėję serotonino kiekis. Šis neurotransmiteris dalyvauja skaumo reguliacijoje nervų sistemoje. Manoma, kad sumažėjus serotonino kiekiui, trišakio nervo sistema išskiria neuropeptidus, kurie nukeliauja į smegenis gaubiančius dangalus ir sukelia skausmą. Nors tiksli skausmo priežastis nėra žinoma, yra žinoma nemažai jį išprovokuojančių dirgiklių:

  • Hormonų pokyčiai. Hormonų fliuktuacija mėnesių, nėštumo ar menopauzės metu moterims sergančioms migrena išprovokuoja priepuolius
  • Tam tikri maisto produktai. Pelėsinis sūris, sūrūs patiekalai, perdirbtas maistas gali išprovokuoti migrenos priepuolius. Taip pat juos gali išprovokuoti ir badavimas
  • Maisto priedai. Saldiklis Aspartamas ir konservantas natrio gliutamatas, kurie randami daugelyje produktų, gali sukelti migreną
  • Gėrimai. Alkoholis, ypač vynas, bei daug kofeino turintys gėrimai gali išprovokuoti ataką
  • Stresas
  • Išoriniai stimulai. Ryški šviesa, stiprūs garsai, neįprasti kvapai, pasyvūs rūkymas gali sukelti migrenos priepuolį
  • Pasikeitimai miego rėžime. Tiek per mažai, tiek per daug miego gali išprovokuoti migrenos ataką
  • Fiziniai faktoriai, aplinkos pokyčiai, medikamentai.

            Didesnę riziką susirgti migrena turi tie žmonės, kurie turi sergančių artimųjų, ypač jeigu migrena serga abu tėvai. Taip pat riziką didina jaunas amžius, moteriška lytis, bei hormoniniai organizmo pokyčiai.

 Diagnostika

            Migrena diagnozuojama kliniškai, remiantis paciento šeimos ir medicinine anamneze, simptomais, fiziniu ir neurologiniu ištyrimu. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai atmesti kitoms patologijoms. Arba jeigu pasikeičia skausmų pobūdis, būklė tampa neaiški ar smarkiai sustiprėja simptomai. Gali būti atliekamas kraujo tyrimas, atmesti infekcijoms, kraujagyslių problemos, toksinams. Kompiuterinė tomografija reikalinga norint diferencijuoti nuo auglių, infekcijų, galvos smegenų traumos ar kraujavimo į smegenis. Tam reikalui gali būti naudojama ir magnetinio rezonanso tomografija. Jeigu įtariama infekcija gali būti atliekama spinalinė punkcija.

Gydymas

            Migrena negali būti išgydoma, bet gydytojai gali padėti suvaldyti jos sukeliamą skausmą. Yra daugybė medikamentų, kurie sukurti migrenos gydymui. Taip pat naudojami ir kiti medikamentai, skirti kitoms patologijoms gydyti. Vaistai skirti migrenos gydymui skirstomi į dvi kategorija:

  • Vaistai nuo skausmo. Šie medikamentai dar vadinami ūmiais ar nutraukimo medikamentais. Nes jie vartojami priepuolio metu ir yra skirti sustabdyti ir nutraukti simptomus, kurie jau prasidėjo. Į šią grupę įeina: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, analgetikai, triptanai, vaistai nuo pykinimo, opiodai, gliukortikosteroidai.
  • Profilaktiniai vaistai. Šie medikamentai yra geriami reguliariai, dažnai kasdien. Jų paskirti yra sumažinti galvos skausmo stiprumą, bei pasikartojimų dažnį. Į šia grupę įeina: prieštraukuliniai vaistai, antidepresantai, botulino toksinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, beta blokatoriai, vaistai skirti hipertenzijai gydyti ir kt.

            Gydymas parenkamas atsižvelgiant į priepuolių stiprumą ir dažnį, skausmo sukeliamo neįgalumo laipsnį ir gretimas ligas. Kai kurie vaistai yra nerekomenduojami nėščioms ar žindančioms moterims, vaikams.

            Jeigu konservatyvus gydymas yra neveiksmingas. Galima taikyti periferinio nervo stimuliaciją migrenai gydyti. Šios procedūros metu yra implantuojami laidai su elektrodais poodyje šalia nervo, užpakaliniam galvos paviršiuje, bei stimuliatorius krūtinės sienoje, šalia raktikaulio. Neurostimuliatorius generuoja silpnus elektros impulsus, kurie elektrodų pagalba yra perduodami nervams. Šie impulsai blokuoja skausmo pojūtį smegenyse.

 

Plačiau apie migrenos gydymą chirurginiu būdu ir efektyvumą skaityti pubmed: 

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26177612

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24144382